Текст

  C                  F 
Slenka tolyn dienos žavios,
   C              G 
Artėja, tolsta namai,
 C                     F 
Medžiais prie didelio kelio
  C         G            C 
Snaudžia priešai ir draugai.


 C                   F 
Šildo laužų svaigūs dūmai
    C             G 
Ir saldūs vyno lašai.
 C                F 
Ir mylimosios artumas,
 C    G           C 
Gero būna taip mažai.


Pried.
        C                      F 
Nesigailėk, kad skylėta jau kepurė,
           C                    G 
Išgerk vandens atsisėdęs ant akmens.
         C                       F  
Ir prisimink tai, kas buvo ar nebuvo
   C        G           C  
Kely nuo rudens ligi rudens.

2.
Laimė, kurios aš ieškojau,
Sėkmė, kurios neradau.
Laikas, kurio taip bijojau
Liko tarp žemės ir dangaus.

Blėsta laužų svaigūs dūmai,
Išdžiūvo vyno lašai,
Mylimo rankų artumas,
Gero būna taip mažai.

Pried.