Текст

 C                G 
Žaros šilkinės juosia lankas,
 Dm                Am 
Jos lyg klajūnės naktį atves,
         C               G 
Vėl man taip neramu be tavo dainos,
 Dm                    Am 
Gal ją sapnai iš sutemų atkartos.
        C                G 
Bet daina nebe ta, kai žemėj tamsu,
        Dm                Am 
Ji švelni, bet šalta, todėl neramu.
      C                 G 
O naktis taip ilga, ilga ir juoda,
 Dm                     Am 
Man dar ilgiau, kai tavęs nėr šalia.
     F                      G 
Tad saule, paskleiski man savo šilumą, savo juoką.

 C 
Vėl, švieski man vėl,
                F              G 
Sušildyk rūko juostą, juostą miglų.
 G 
Vėl, švieski man vėl,
                  F                 G 
Sušildyk tamsią naktį, tą juodą naktį.
Vėl, švieski man vėl,
Pripildyk žemę džiaugsmo, džiaugsmo dainos.
Vėl, švieski man vėl,
Dainoj sugrįžta laimė, dainoj sugrįžta...
 D  
Gal nematai, ką moja laukai,
Gal negirdi, ką ošia beržai?
Jie nebylūs nakčia, bet gi nekart
Tau paslapčia geidė žodį ištart.
Bet ir žodis ne toks, kai žemėj tamsu,
Jis švelnus, bet gūdus, todėl neramu,
O naktis taip ilga, ilga ir juoda,
Man dar ilgiau, kai tavęs nėr šalia.
Tad saule, paskleiski man savo šilumą, savo juoką.

Priedainis